Kaip suprasti jūsų pėdų tipą? Plokščiapadystė, aukšta ar normali pėda

0
pexels-pixabay-163535

Pėdos tipas (dar vadinamas pėdos skliauto aukščiu) turi didelę įtaką eisena, avalynės pasirinkimui, traumų rizikai ir netgi laikysenai. Yra trys pagrindiniai pėdos tipai: normali (vidutinė) pėda, plokščia pėda (žemas skliautas arba plokščiapadystė) ir aukšta pėda (aukštas skliautas). Šiame straipsnyje paprastai ir aiškiai paaiškinsiu, kaip patiems namuose nustatyti savo pėdos tipą. https://podologijosklinika.lt/kaip-suprasti-jusu-pedu-tipa/

1. Paprasčiausias būdas – „šlapio pėdsako“ testas

Tai greičiausias ir tiksliausias namų metodas.

Ko reikės:

  • Dubuo su trupučiu vandens
  • Popierinis rankšluostis, kartonas arba tamsus grindų paviršius
  • Galimybė saugiai pastovėti basomis

Kaip atlikti:

  1. Sudrėkinkite abi pėdas vandenyje (nepermirkite, kad neslystų).
  2. Tvirtai, visa pėda atsistokite ant popieriaus ar grindų – kaip vaikščiojant įprastai (ne ant pirštų galiukų ir ne ant kulnų).
  3. Žengtelkite į šalį ir apžiūrėkite pėdsaką.

Kaip interpretuoti rezultatą:

  • Normali (vidutinė) pėda Matosi aiškus pėdsakas: priekinė dalis ir kulnas plačiai atsispaudę, o vidurinė pėdos dalis (skliautas) lieka siauresnė arba visiškai neliečia pagrindo viduryje. Yra ryškus „įlinkimas“ vidinėje pėdos pusėje. Tai dažniausias tipas (apie 60–70 % žmonių).
  • Plokščia pėda (plokščiapadystė) Pėdsakas beveik visas užpildytas – matosi plati juosta arba visiškai užpildyta vidurinė dalis. Įlinkimo vidinėje pusėje beveik nėra arba jis labai mažas. Gali būti tiek įgimta, tiek įgyta (dėl antsvorio, silpnų raumenų, traumų).
  • Aukšta pėda (aukštas skliautas) Matosi tik kulnas ir priekinė pėdos dalis (dažnai tik pirštų pagalvėlės ir išorinė pėdos krašto dalis). https://podologijosklinika.lt/

2. Kiti požymiai, kurie padeda atpažinti tipą

Plokščiapadystė (žemas skliautas):

  • Avalynė greitai nusidėvi vidinėje pusėje (ypač kulno).
  • Dažnai skauda pėdas po ilgesnio stovėjimo ar ėjimo.
  • Gali skaudėti kelius, klubus ar net nugarą, nes smūgis blogiau amortizuojamas.
  • Didysis pirštas dažnai krypsta į išorę (hallux valgus tendencija).

Aukšta pėda (aukštas skliautas):

  • Avalynė greičiau nudyla išorinėje kulno dalyje.
  • Dažnesnės smulkios traumos: čiurnos patempimai, pėdų nuospaudos, stresiniai lūžiai.
  • Pėdos būna standžios, mažiau lanksto.
  • Dažnai skauda pėdos skliautą arba išorinėje kulkšnies pusėje.

Normali pėda:

  • Avalynė dėvisi tolygiai arba šiek tiek labiau išorinėje kulno dalyje (fiziologinis pronacijos kelias).
  • Mažiausiai traumų ir skausmų rizika.

3. Ką daryti sužinojus savo pėdos tipą?

  • Plokščioms pėdoms dažniausiai reikia avalynės su geru skliauto palaikymu ir pronaciją kontroliuojančiomis savybėmis („stability“ arba „motion control“ batai) arba individualių ortopedinių įdėklų.
  • Aukštoms pėdoms tinka avalynė su gera amortizacija ir lanksčiu padu („cushioned“ arba „neutral“ batai), dažnai rekomenduojami minkšti įdėklai.
  • Normalioms pėdoms tinka dauguma standartinės avalynės, tačiau vis tiek verta rinktis kokybiškus batus su vidutine amortizacija.

4. Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei:

  • Skauda pėdas, čiurnas, kelius ar nugarą reguliariai.
  • Pėdsakas atrodo „nenormaliai“ plokščias arba labai aukštas abiejose pėdose.
  • Yra ryški asimetrija tarp kairės ir dešinės pėdos.
  • Vaikams iki 7–8 metų plokščiapadystė dažniausiai fiziologinė ir praeina savaime, bet jei išlieka vėliau – verta pasirodyti ortopedui.

Namų „šlapio pėdsako“ testas yra labai patikimas orientyras 90–95 % atvejų. Jei norite absoliučiai tikslaus įvertinimo – podologas ar ortopedas gali atlikti kompiuterinę plantografiją ar 3D skenavimą.

Rūpinkitės savo pėdomis – jos neša jus visą gyvenimą!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *