Nugaros skausmas: dažniausios priežastys, simptomai ir ką verta žinoti

Nugaros skausmas yra viena dažniausių problemų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugelis žmonių. Jis gali atsirasti po fizinio krūvio, ilgo sėdėjimo, nepatogaus judesio, darbo prie kompiuterio ar net po kelių dienų, kai žmogus beveik nejuda. Vienais atvejais skausmas būna trumpalaikis ir praeina savaime, kitais – kartojasi, stiprėja ar pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Nugaros skausmas nebūtinai reiškia vieną konkrečią problemą. Jo priežastys gali būti labai įvairios, todėl svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kur skauda, bet ir kada skausmas atsiranda, kiek laiko tęsiasi, ar plinta į kitas kūno vietas ir ar kartu pasireiškia papildomi simptomai.

Kodėl pradeda skaudėti nugarą?

Viena dažniausių priežasčių – per mažas fizinis aktyvumas ir ilgas buvimas vienoje padėtyje. Šiuolaikinis žmogus nemažą dienos dalį praleidžia sėdėdamas: prie kompiuterio, automobilyje ar namuose. Kai kūnas valandų valandas beveik nekeičia padėties, tam tikri raumenys patiria nuolatinę įtampą, o kiti naudojami mažiau.

Skausmą gali paskatinti ir staigus fizinis krūvis. Žmogus, kuris ilgą laiką mažai juda, savaitgalį nusprendžia intensyviai sportuoti, dirbti sode ar pernešti sunkius daiktus. Kūnas tokiam krūviui gali būti nepasiruošęs, todėl atsiranda raumenų įtampa, tempimas ar maudimas.

Reikšmės turi ir kasdieniai įpročiai. Netinkama darbo vieta, per žemai pastatytas monitorius, ilgas telefono laikymas nuleidus galvą ar nuolatinis sėdėjimas susikūprinus ilgainiui gali prisidėti prie diskomforto.

Kur dažniausiai jaučiamas nugaros skausmas?

Dažniausiai žmonės skundžiasi juosmens srities skausmu. Tai apatinė nugaros dalis, kuri kasdien patiria nemažą apkrovą. Skausmas šioje vietoje gali būti bukas, maudžiantis, tempiantis arba atsirasti tik atliekant tam tikrus judesius.

Kita dažna vieta – viršutinė nugaros dalis ir sritis tarp menčių. Tokį diskomfortą ypač dažnai jaučia žmonės, daug dirbantys prie kompiuterio. Kaklo ir pečių įtampa neretai persiduoda ir į viršutinę nugaros dalį.

Kai kuriais atvejais nugaros skausmas gali plisti į sėdmenis ar koją. Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį, ar kartu nėra tirpimo, dilgčiojimo, silpnumo ar kitų neurologinių simptomų.

Ar visada kaltas stuburas?

Ne. Žmonės dažnai bet kokį nugaros skausmą iš karto sieja su stuburo pažeidimu, tačiau diskomfortą gali sukelti ir raumenų įtampa, sumažėjęs judrumas, neįprastas fizinis krūvis ar ilgalaikė statiška kūno padėtis.

Todėl vien iš skausmo vietos ne visada galima nustatyti tikslią priežastį. Kartais žmogus turi ryškių pakitimų tyrimuose, bet beveik nejaučia simptomų, o kitam žmogui stiprus skausmas gali atsirasti ir be rimtesnių struktūrinių pažeidimų.

Dėl to svarbu vertinti visą situaciją, o ne tik vieną tyrimo rezultatą ar pojūtį.

Sėdimas darbas ir nugaros skausmas

Sėdimas darbas tapo viena dažniausių šiuolaikinio gyvenimo realijų. Problema dažnai kyla ne dėl paties sėdėjimo, o dėl to, kad žmogus per ilgai išlieka vienoje padėtyje.

Net ergonomiška kėdė neišsprendžia visų problemų, jeigu žmogus joje praleidžia aštuonias valandas beveik neatsistodamas. Kūnui naudingas padėties keitimas: trumpas pasivaikščiojimas, atsistojimas, keli paprasti judesiai ar darbo dalies atlikimas stovint.

Svarbu ir tai, kaip žmogus juda po darbo. Jei visą dieną sėdima biure, o vakare vėl kelias valandas praleidžiama ant sofos, bendras fizinis aktyvumas išlieka labai mažas.

Ką galima pakeisti kasdienybėje?

Pirmiausia verta daugiau dėmesio skirti reguliariam judėjimui. Tam nebūtinai reikia intensyvių treniruočių. Kasdienis vaikščiojimas, lengvi mobilumo pratimai, palaipsniui didinamas fizinis aktyvumas ir reguliarios pertraukos darbo metu gali padėti geriau jaustis.

Darbo vieta taip pat turėtų būti pritaikyta žmogui. Monitorius neturėtų būti per žemai, kėdė turėtų suteikti atramą, o klaviatūra ir pelė būti patogiai pasiekiamos. Vis dėlto svarbiausia ne bandyti visą dieną išlaikyti vieną „tobulą“ laikyseną, o dažniau keisti kūno padėtį.

Naudinga stebėti ir savo reakciją į fizinį krūvį. Jei po tam tikros veiklos skausmas nuolat sustiprėja, verta pasitarti su specialistu ir įvertinti, ar krūvis pasirinktas tinkamai.

Kada nugaros skausmas turėtų kelti didesnį susirūpinimą?

Daug nugaros skausmo epizodų būna trumpalaikiai, tačiau kai kurių simptomų nereikėtų ignoruoti. Jei skausmas stiprėja, nepraeina, trukdo miegoti, riboja kasdienę veiklą ar plinta į ranką ar koją, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Didesnio dėmesio reikalauja ir situacijos, kai kartu atsiranda tirpimas, ryškus galūnių silpnumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, karščiavimas ar stiprus skausmas po traumos. Tokiais atvejais nereikėtų delsti ir reikalingas profesionalus medicininis įvertinimas.

Kodėl verta problemą spręsti anksčiau?

Žmonės dažnai laukia, kol skausmas praeis savaime. Kartais taip ir nutinka, tačiau jeigu diskomfortas nuolat kartojasi, tai gali būti signalas, kad reikėtų peržiūrėti kasdienius įpročius.

Kuo anksčiau žmogus pradeda daugiau judėti, koreguoja darbo vietą, reguliariai ilsisi ir palaipsniui stiprina kūną, tuo lengviau išvengti užsitęsusio skausmo ciklo. Svarbiausia nėra viena stebuklinga poza ar vienas pratimas. Daug daugiau naudos dažniausiai duoda nuoseklūs ir ilgalaikiai kasdienybės pokyčiai.

Nugaros skausmas gali turėti daugybę priežasčių, todėl universalaus sprendimo visiems nėra. Tačiau daugeliu atvejų padeda paprasta kryptis – daugiau judėjimo, mažiau ilgo nepertraukiamo sėdėjimo, protingai didinamas fizinis krūvis ir dėmesys kūno siunčiamiems signalams.